Įkraunama...
Įkraunama...

Aš esu SAV - suaugęs alkoholiko vaikas


"Voveryte", graudi tavo istorija, kaip tavo maža širdelė viską ištvėrė? Gražiai parašei,įdomu buvo skaityti. Ar tavo teta ,kuri tave globojo dar gyva? Ji vienintelė tavo baisiam gyvenime ištiesusi pagalbos ranką,ji tavo Angelas sargas. Juk ji tikriausiai ir pati turėjo šeimą ,vaikus..
Atsakyti
Taip mano teta gyva, jai dabar 57 metai. Ne vaiku ji neturi, nezinau del kokiu priezasciu, pacios gyvenimas jaunysteje nebuvo rozem klotas, bet vyra ji turi. Tiesa, jos vyrui tai visai nepatiko, kad ji manim rupinasi, bet po laiko apsiprato. Kartais pagalvoju, kaip viskas butu, jeigu ji butu turejusi vaiku- gal nebutu tada man tiek padejusi, o kaip mano gyvenimas tada pakriptu, tai net baisu ir pagalvoti....
Jos deka, visada galedavau nusipirkti mokykloje pietus, budavau aprenkta geros kokybes drabuziais, niekada neteko i mokykla eiti apyplysusiai. Net kiti vaikuciai, kurie turejo abudu dirbancius tevelius, neturejo tokiu drabuzeliu kaip as, na bet, aisku, ne tame cia esme, tiesiog as stengiausi niekam nerodyti to, kaip viskas buvo is tiesu.
Stengesi teta man padeti, kaip beismanydama, pati kartais sau nenusipirkdavo sijono arba kelniu, pirmoj eilej as. Po mamos mirties (man tada buvo 14m), ji padare mane savo globotine ir as atsikeliau pas ja gyventi. Nuo to laiko mano gyvenimo kreive sparciai pradejo kilti aukstyn...
Uz tat dabar po tu visu vaikystes traumu , pati bijau turet vaiku, nesu tikra, ar as busiu gera mama, nors polinkio i alkocholizma neturiu. Tiesiog kartais suabejoju, ar galesiu deramai savo vaiku pasirupinti, bet gal dar ir anksti man apie juos galvot, tikiuosi link 30 m. atsiras noras tureti vaiku. Dar man labai svarbus yra materialinis pagrindas, todel baige mokslus, isvykome padirbeti i uzsieni, nes vis tiek ten daugiau moka nei Lietuvoje.
O su teta as dabar bendrauju taip, lyg ji man butu tikra mociute, o as jai- kaip tikras jos vaikas.
Svarbiausia, kad nesusirgau as jokiom depresijom ir moku dabar dziaugtis gyvenimu, tik tos baimes mane kartais aplanko. Kartais ilendu pasiskaitineti, kur merginos serga depresija, klausiu saves, del ko jos ja serga, ar tai itakojo sunki vaikyste, ar nelaiminga meile? Juk tai labai baisi liga. Mano dvi drauges karts nuo karto geria antidepresentus, nors jos augo padoriose seimose, bet ten buvo kiti negeri dalykai. Pasirodo net ir pas tas seimas, kur nera alkocholio, tada atsiranda kitos bedos. Tiesa, patiems alkocholikams turbut nera blogai gyventi, blogai tik aplinkiniams....
Atsakyti
Tas tai tiesa,labiausiai kenčia tie, kurie yra šalia alkocholikų. Tau pasisekė,kad tave priglaudė teta,kitaip vargu ar būtum išvengusi depresijos,o vaikams tokie nevaikiški išgyvenimai labai kenkia jų nebrandžiai psichikai. Sėkmės tau gyvenime,o vaikų tu bijai,nes yra nekokie prisiminimai iš vaikystės,bet juk tu gali būti normali mama savo vaikams, dar geresnė,nei tos ,kurioms gyvenimas buvo rožėm klotas. Laikykis, sėkmės!
Atsakyti
QUOTE(druskute @ 2008 05 08, 21:40)
Esu suaugęs alkoholikės vaikas smile.gif Su visomis temoje paminetomis asmenybes, bendravimo, savivertes problemomis susiduriau, mokausi gyventi ir save suvokti is naujo, ir matau sviesa tunelio gale. Man padejo grupine terapija. Tai ilgas, nevienadienis kelias. Bet - verta pabandyti. Mano ziniomis, tokios grupes veikia Vilniuje ir Kaune. Norincioms isbandyti: daugiau informacijos rasite stai sitoje svetaineje http://suaugevaikai.googlepages.com/

Sekmes!!!
Gyvenimas yra grazus  4u.gif


Papildyta:
ir aš turėjau geriantį tėvą,Turėjau, nes jau nebeturiu, gailiuosi, kad jo tada nesupratau smerkiau, teisiau, kaltinau. Mielosios, daug atiduočiau, jeigu grįžtų, deja..Žinau, kad sunku, bet reikia pabandyti suprasti, jeigu žmogus paslydo, vadinasi buvo priežastis, kaltinti visada lengviausia. Gyvenant tokioje šeimoje, svarbu nepasukti tuo pačiu keliu, o kas mūsų nesužlugdo - sustiprina.
Atsakyti
Gal norit Bendraminčiuose turėti savo plepalų temą, kur galėtume bendrauti? ax.gif
Atsakyti
esu SAV, turiu alkoholikę mamą, kuri, nors ir suvokia savo problemą ir tai, kad savo elgesiu labai kenkia artimiausiems žmonėms, deja, nė kiek nesigaili ir ničnieko nenori keisti. Nepadeda jokie argumentai - nei įkalbinėjimai gražiuoju, nei pamokslavimai, nei visiškas jos ignoravimas, niekas. Ji jau kartą kodavosi, bet be pasiryžimo viską baigti, dėl akių, kad paliktume ją ramybėje ir todėl, kad tokią sąlygą iškėlė darbdavys (tik tokiu atveju sutiko neatleisti iš darbo). Tikėjomės, kad vistiek kodas padės sustoti. Nepadėjo. Nebėra jokių stabdžių. Mamai tik kiek virš 50, moteris išsilavinusi, bet turbūt dėl dažnų užgėrimų mąstymas labai pasikeitęs, žmogus suprimityvėjęs. Pikčiausia, kad užgėrimai prasideda tada, kai po eilinių nesąmonių (yra praradusi jau kelis darbus, išsiskyrė su tėvu, teko ir psichiatrinėj pagulėti su delyru) būna bepradedanti susitvarkyti gyvenimą, kai atrodytų, nebėra jokių didesnių stresų, nepriteklių ir pan. Toks jausmas, kad žmogui patinka nuolat būti bėdoje, iš kurios artimieji, versdamiesi per galvą, padėtų kapstytis. Labiausiai gaila nepilnamečio brolio, kuris tebegyvena su ja ir turi viską kęsti. Mano gyvenimui tai gal būtų turėję didesnės neigiamos įtakos, jei ne vyro nuolatinis palaikymas ir mokymas pasitikėti savimi, esu jam už tai labai dėkinga. Dabar jaučiu jai tik didelę panieką, ir vistiek labai sunku, kai matai artimiausią žmogų ritantis į bedugnę ir atsisakantį kabintis į ištiestą pagalbos ranką verysad.gif
Atsakyti
Sveika prisijungusi prie musu! Nelinksma tavo istorija,labai gaila,kad mama nesuvokia kokią žalą daro nepilnamečiui savo sunui, tau. Gera,kad turi supratingą vyrą, laikykis . Palaikyk ir savo brolį, jam tikrai nelengva su tokia mama..
Atsakyti
Sveikos,
noriu prie jusu prisijungti ir as. Taip, esu SAV. Mano tevas gere 20m, bet pries 5metus uzsikodavo ir dabar jau nei laso neima. Sunku prisipazinti, bet man atrodo, kad as irgi klimpstu i sita nesamone.... Kai pradedu gerti, nebegaliu sustoti... Ir vakaras baigiasi mano nuluzimu, o ryte dazniausiai nepamenu kuom viskas baigesi. Kai bunu su savo vaikinu kokiam vakarelyje, dazniausiai prisilaikau "tvarkos", nes geda pries ji. Bet kai bunu viena savo gimines sventese ar su savo draugem, beveik visada nusilaku. Aisku lengva kaltinti gerusi teva, sunkius laikus ir aplinkybes, bet zinau viena-neturiu valios tam. Prizadu sau, kad nebegersiu tiek daug. Bet po pirmo antro bokalo nebegaliu sustoti o atsisakyti sunku. Nezinau kaip sau padeti. verysad.gif
Atsakyti
Sveiki smile.gif
Nutariau parasyti ir as keleta zodeliu.
Mano seimoje tetis nebuvo alkoholikas,bet megdavo isgerti,tokia juk mada su draugais,garazai ir t.t.Nebuvo jis nei piktybinis nei koks,prisigerdavo ir miegoti.Bet tai labai veikdavo mano mama,ji buvo nekontroliuojama,ja varydavo is proto vien tas kad jis grizo girtas.Va tada barniai,ant musu issiliejimai ir t.t.Man iki siol skaudu,net tevas nezino kiek mes vaikai prisikentejome nuo jos.Dabar gailisi kad buvo tokia,bet jau po laiko.Todel daviau sau zodi,kad ant savo vaiku neissiliesiu ir man sekasi neblogai....Vyras irgi isgeria,bet nepriklausomas nuo alkoholio,ant jo ir issilieju biggrin.gif biggrin.gif Zinokite kad vaikai labiausiai kencia,kaip kenciau ir as.Jie viska supranta,bet bejegiai ka nors pakeisti,baime nuolatinis stresas veda is proto.Noreciau kad ir musu seimoje niekas negertu. verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Judita38 @ 2008 09 16, 11:22)
Nutariau ir as trumpai papasakoti savo istorija.

labai gera, kad radai savy jėgų pradėti viską iš naujo wub.gif

QUOTE(viksriukas @ 2009 01 26, 12:37)
Sveikos,
noriu prie jusu prisijungti ir as.

mieloji,
ar 20 m gėrusio tėčio prisiminimai Tavęs nesulaiko nuo jo klaidų kartojimo? pasirausk atminty, atsakyk SAU į klausimą- nori būti tokia, kaip jis? paskaityk mergaičių istorijas šiame skyrelyje, Voverytės pasakojimą, kur nuveda šis kelias... būk stipri ir protinga 4u.gif
o dėl vaikino: ar Tau tikrai reikia tokio žmogaus, prieš kurį gėdiniesi negerti??? unsure.gif ieškok tokio, kuris didžiuotųsi, jog negeri wub.gif
Atsakyti
QUOTE(something else @ 2009 01 27, 19:28)
[...] o dėl vaikino: ar Tau tikrai reikia tokio žmogaus, prieš kurį gėdiniesi negerti??? unsure.gif ieškok tokio, kuris didžiuotųsi, jog negeri  wub.gif



Ne, tu ne taip supratai... Kai jis buna salia, as beveik visada prisilaikau. Man geda pries ji tiek nusigerti. unsure.gif Jis mane prilaiko pats to nezinodamas...
Labai aciu merginos uz toki palaikyma. Net nesitikejau, kad taip siltai palaikysit. blush2.gif 4u.gif
O seip, esme tame, kad labai isgerus sumastau dar ir parukyti, matai, visos eina, tai kaip as atsiliksiu... blink.gif [Nors paprastai nerukau] O tada jau buna "sakes". Uztenka ir vienos cigaretes, kad neprisiminciau nieko. Suprantu, kad sitaip ir gyvenima susigriaut galiu. Man atrodo, kad siektiek isgerus tampu linksmesne, ydomesne, laisviau bendrauju su aplinkiniais, nesu tokia kompleksuota. Nors jeigu mastyciau logiskai, tarp draugu tereikia tik labiau atsipalaiduoti ir viskas savaime gerai gaunasi. Uztenka tik vienos taures. Bet isgerus paskui apie pasekmes jau nebegalvoju. Nemoku saves varzyti. Vadinasi ir negerbiu saves.
Labai sunku, geda pries save ir kitus visa tai rasyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo viksriukas: 28 sausio 2009 - 15:06
Sveikos, merginos, paskaiciau Jusu temele ir radaug daug atsakymu i man rupimus klausimus 4u.gif Mano tevas taip pat alkoholikas ir nors jau senokai kartu nebegyvenam, taciau paliktos sielos zaizdos vis lenda ir lenda lauk... Labai susidomejau Vilniuje esancia kryziaus namuose SAV organizacija, taciau neuztenka jegu ir drasos ten nueiti. Kazko bijau... Gal saves ar kitu, kad suzinosiu ar vel prisiminsiu nemalonius dalykus. Jau keleta kartu vaziavau ten, taciau taip ir nesugebejau uzeiti, vis sukau ir sukau automobiliu ratus aplinkui ir lyg save teisindama, kad nera kur jo pastatyti nuvaziuodavau salin. O jei po kiek laiko ir atsirasdavo vietele, tai pazvelgus i laikrodi vel save teisindavau, kad pavelavai ir nera reikalo ten eiti doh.gif
Na, bet tikiuosiu, kad atsiras jegu ir kaip nors viena grazia diena as ten apsilankysiu rolleyes.gif
Atsakyti