Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Aš esu SAV - suaugęs alkoholiko vaikas
Supermamų klubas > Tarp mūsų, mergaičių... > Kertelė sielai
Pages: 1, 2, 3, 4, 5
wwwola
Huh.. gal del aiskumo idesiu nuoroda:
http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagr...&subtema=65
kukuruze7
as manau,kad tu jai nepadesi.ji pati nenori nieko keisti,tu uz ja nepakeisi.todel gyvenk savo gyvenima,kurk savo ateiti-ramia,grazia,sviesia.tavo motina jau pasirinko kaip gyventi.tu uz ja nenugyvensi,neisjausi viso skausmo,nedarysi sprendimu uz ja.geriausia,ka gali padaryti,tai tapti pati laiminga.tavo mamai zinot ir matyt laiminga dukra bus geriausia,ka tu jai gali duoti,kai ji jokios kitos pagalbos neima.
ugnele:)
[quote=wwwola,2008 04 06, 20:59]
Huh.. gal del aiskumo idesiu nuoroda:
http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagr...&subtema=65

...........

kukuruze7 labai teisingai patare, nors tai sunkoka.. tiesiog po truputi po truputi ir ismoksi dziaugtis gyvenimu.. wink.gif patarciau tau pasiskaitinet psichologiniu knygu, zurnalu.. man asmeniskai lb patinka zurnalas "Psichologija Tau", ten ivairios temos palieciamos ir tikrai manau rasi, ka nors tokio sau, kas tau pades atsikratyti kompleksu.. ir i gyvenima ziureti optimistiskiau..wink.gif daugiau uzsiimk veikla, kurioje bendrautum su zmonemis, galbut sutiksi zmones, kurie tau ikveps optimistiskumo, bet pirmiausiai turi pati to noreti.. kiekvienas mes esame kazkuria dalimi savo likimo kalviai.. tau reikia tiesiog suprasti, kad nuo taves tai nepriklauso.. toks tas gyvenimas.. tad reik bent paciai stengtis, kad jis butu kitoks wink.gif sekmes tau, laikykis wink.gif
Naktine
Yra du keliai: arba kaltini savo šeimą,kad tu esi tokia kompleksuota,kad tau nesiseka ir pan.,arba nusprendi,kad tu taip gyventi,kaip gyveno(-a) tavo tėvai nenori ir pradedi kurti save ir savo aplinką tokius,kokių nori.Taip ,tai yra sunku,bet įmanoma.O dvasinės žaizdos liks ,tik susikūrus savo laimingą gyvenimą,jos ne taip smarkiai skaudės.Svarbiausia,ką tu iš savo šeimos pasiimsi ir kaip tą patirtį panaudosi.
Mano šeimoje alkoholis irgi smarkiai įtakojo visų šeimos narių gyvenimą.Tik nebuvo smurto.Mane gelbėjo tai,kad turėjau brolį ir seserį,mes labai viens kitam padėjom šituos košmarus išgyventi.Tiesa,mamos sveikatą tie bardakai namie visai suėdė.Jos jau nebeturim penkerius metus.Situaciją taiso tai,kad tėvas save prilaiko,bando kurti gyvenimą iš naujo.Tik dabar,būdama virš 30 metų,pradedu jausti,kad turiu tėvą,ko vaikystėj,paauglystėj labai trūko,nes jo gyvenime tuomet buvo tik arba darbas,arba alkoholis.
Stiprybės temos autorei,ir neleisk,kad ši tavo gyvenimo pusė sugriautų tau ateitį ir tavo asmenybę.
rosa86
Jau penki metai po mokyklos baigimo stengiuosi kapanotis. Sekasi gana neblogai, bet bunadu dienu.Praeities patirtis manes nepalieka. Labai sunku, o gal ir neimanoma pamirsti to ka patyrei. O sunkiausia yra pradeti gyventi savo gyvenima, kai net neturi normalios seimos modelio.Nezinau kaip kitos, bet as iki siol nepasitikiu nei savimi, nei zmonemis.
Naktine
Reikia tiesiog imti atspirties tašku savo šeimą.Ar nori gyventi taip,kaip tėvai gyvena? Nenori? O kaip norėtum? Nežinai,kaip turi būti normalioj šeimoj? Pažiūrėk į draugų,giminių gyvenimą,jei netinka,perskaityk krūvą knygų,gal ten surasi,kas priimtina.Įsiklausyk,ką sako širdis,ko jai norėtųsi. Bijai savo šeimos įtakos? Atsiribok,kiek įmanoma nuo jos.Skaudu,bet tik taip gali kurti savo,į nieką nepanašų gyvenimo modelį. Pati kažkada laikiau tėvus nuo savo asmeninio gyvenimo kuo toliau. Bėgau iš paskutiniųjų iš jų gyvenimo erdvės,nes kitaip stogai važiuodavo. Gal buvau bloga dukra,bet savo negatyvo porciją gavau pakankamai vaikystėj,paauglystėj.Kai tik leido galimybės,pradėjau dirbti išėjau iš namų nuomotis,nors tuomet nuoma suėsdavo pusę algos.Sau pasakiau- dėl sielos ramybės verta tiek mokėti.Tikrai nesigailiu. Tiesiog tikėjau,kad ateis ir mano laikas ir viskas susitvarkys.
Alergija alkoholiui antros pusės taurelėje išliks visam gyvenimui,bet negalima visko mauti ant vieno kurpalio. Kai pradėjau draugauti su savo antra puse,pirmais mėnesiais dažnai būdavo išgėręs.Man nepatiko ,bet vis save nuteikdavau,kad reikia geriau pažinti žmogų,pažiūrėsiu,kaip bus toliau.Palaipsniui išaiškėjo,kad tai - ne jo įprotis,o tiesiog draugų įtaka.Kai pradėjom gyventi kartu,palaipsniui tas reikalas atpuolė. Tad patarčiau ateityje savo baimių iš anksto nepermesti kitų elgesiui vertinti.Nors atsargumas,aišku,nemaišo.
Atene82
Mano bedos panašios. Nepasitikėjimas žmonėmis, savęs visiškas savęs nuvertinimas.
Kai darbas siunčia į kursus, pirma mintis - ar aš jau tokia nevykusi? Bendradarbė džaugiasi, kad išmoks naujų dalykų, o aš verkiu, kad netinku šiai įmonei, jog mane nori taisyti. kai prasitariu kolegoms, jie stebisi kaip aš taip keistai reaguoju. Tokia nepilnavertiškumo bajeriai mane žiauriai nervina. Bet viskas nuo to, kad mano šeima - visi alkoholikai - tetis (amžina atilsi), mams ir sesuo. Sesuo daro iš savo gyvenimo cirką. Geria, keičia vyrus...matau, jog jos mažai mergytei irgi bus nelengva. Dar sunkiau man tai matant ir mažai kuo galint padėti.
Aš lankausi pas psichologą jau 2 metai, medituoju. Jaučiu pagerėjimą tik po 3 metų savęs "valymo" ir tas darbas dar toli gražu nepasibaigęs.
Kartais buna žiauriai sunku, bet jaučiu jog tai turi prasmę. Nematau atskaitos gale savęs sveikos ir to nesiekiu, nes to laukiant ir tikintis galima nuo proto nušokti. Bandau save matyti tokia kokia esu. Dievas sukure mane tokia netobula, reiškia taip reikejo.
Naktine
Sunkiausia,kai šeimoje nėra nė vieno ,į kurį galėtum atsiremti,pasišnekėti apie problemas namie.Ačiū Dievui,neteko atkentėti to vienai.Bet,Atene82,turiu pavyzdžių,kaip žmonės ir iš tokių kaip tavo situacijų išsikapsto. Stiprybės Tau ir stiprių dantų kabintis į gyvenimą.Tavo tėvai- tik varteliai,pro kuriuos tu atėjai į pasaulį, o kaip gyvensi,tik nuo tavęs priklausys.Reikia tikėti,kad iš tėvų gavai tai,kas juose yra geriausio ir negalvoti,kad kažkokie blogi genai paims viršų ir tu nučiuoši gyvenimo pakalnėn.
Le soleil
Lengva pasakyti atsiribok nuo savo seimos,bet gyvenime sunkiai sekasi taip padaryti,bent jau man.As taip pat turiu panasiu nuoskaudu,tevas mano gere,mustyniu nebuvo,bet pakeltas tonas,grasinimai, nuolatine baime buvo mano vaikystes palydovas.Dabar jau turiu savo seima,bet prisiminimai grizta,ypac kai nuvaziuoji aplankyti tevu.
Miglote
Manau, pabandyk įsijungti į kokios nors nevyriausybinės organizacijos veiklą, kur yra daug bendraminčių žmonių, vienijamų bendro tikslo. Pamenu, dar mokykloje buvau psichologinės pagalbos vaikams savanore. Į mūsų būrį savanoriauti atėjo ir viena mergina. Kai savam rate visi pradėjom prisistatinėti (nes buvo naujai įstaojusių žmonių ir vieni kitų nepažinojom), pirmieji jos žodžiai buvo "Mano tėvas yra alkoholikas". Tuo metu man tai buvo šokas, atrodė, kad nėra čia kuom girtis, bet labai greitai ją supratau - ji viešai pripažino, kad tai yra JO problema, ne JOS, nepaisant to, kad ji ir turi gyventi šalia. Šiandien ji augina du mažus vaikučius ir jai visai neblogai sekasi.
Ir Tau linkiu kuo dideliausios sėkmės 4u.gif
druskute
QUOTE(Miglote @ 2008 05 08, 20:45)
Manau, pabandyk įsijungti į kokios nors nevyriausybinės organizacijos veiklą, kur yra daug bendraminčių žmonių, vienijamų bendro tikslo.
*



Esu suaugęs alkoholikės vaikas smile.gif Su visomis temoje paminetomis asmenybes, bendravimo, savivertes problemomis susiduriau, mokausi gyventi ir save suvokti is naujo, ir matau sviesa tunelio gale. Man padejo grupine terapija. Tai ilgas, nevienadienis kelias. Bet - verta pabandyti. Mano ziniomis, tokios grupes veikia Vilniuje ir Kaune. Norincioms isbandyti: daugiau informacijos rasite stai sitoje svetaineje http://suaugevaikai.googlepages.com/

Sekmes!!!
Gyvenimas yra grazus 4u.gif
Lori
As esu SAV. Tu paminejai kol kas neturi seimos. Bet, neissprendus, nesuvokus savo asmenybes problemu, ja sukurti yra labai sunku. Salia esantiems zmonems labai sunku istverti...
Jau eile metu negyvenu su tevais, pagaliau sutikau vyra, kuri pamilau, kuris norejo buti su manimi visa gyvenima, kuris irgi ieskojo meiles kaip as ..tik... Jis manes tokios neatlaike, uzkoriau ant jo visas savo problemas, nepasitikejima, nepilnavertiskuma, pasidariau nuo jo priklausoma, paranojiskai reikalaudavau sau demesio, idiotiskose situacijose... ir kas svarbiausia NETIKEJAU juo. Atrode, kad bet ka jis sako - netiesa. "Tu grazi - meluoja, as tave myliu - meluoja, Tu man reikalinga - meluoja.... " Atgal jam mesdavau tas pacias milijonines frazes tau manes nereikia, nemyli, ir bla bla... nuolatinis kontroliavimas... schmoll.gif
Pasiekiau savo elgesiu tuo, kad visi jo jausmai isbleso. Atsalo, neliko nei emocinio, nei fizinio rysio, pasidare labai piktas.
O mes turim dukryte kuria labai abu mylim. Ir zinau, kad galejau tikrai tureti normalia seima. Buti laiminga. Buti mylima. Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu. verysad.gif Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas.
Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.
KaKavine_mergaite
sveikos 4u.gif

kokia faina tema radau, kazkaip anksciau apie jokius SAV nebuvau girdejus..ir dabar perskaicius straipsius ir SAV puslapi labai daug supratau, kodel ivairiose situacijose elgiuosi ir mastau taip, o ne kitaip...
Anksciau niekada negalvojau, kad tam itakos turejo alkoholikas tevas..taciau jau seniai supratau, kad man kitu problemos daug svarbesnes nei mano, ir visada uzsikraunu sau svetimu problemu, bet visada masciau, kad taip darau todel, kad pabegciau nuo savu problemu ir bedu...
Isvaziuodama i Vilniu labai bijojau palikti mama viena su tevu (nors jos ir nemusdavo,pora kartu yra pastumes, bet turbut tik todel, kad visada kaip cerberis stovedavau tarp ju...) kai isgirsdavau rakinamas duris, pradedavau drebet taip, kad tusinuko rankoj nenulaikydavau...
bet teko isvaziuot, ir pasidare lengviau...aisku buvo baisu, ir dabar dar karts nuo karto susimastau, bet kazkaip tikrai jauciuosi daug geriau gyvendama toli nuo ju...nors mastymui ir apskritai gyvenimo suvokimui tai labai pakenke..

labai susidomejau tuo SAV klubu..o kaip ten patekti?paprasciausiai pasiskambini ir eini? g.gif
Le soleil

Dziaugiuosi ir as radusi si puslapi,net lengviau kai zinai,kad ne tu viena tokia,kuriai tiek teko patirti. Juk apie tai, ne su kiekvienu gali pasikalbeti, net geriausios drauges to nesupras.Mano tevas gere,mama buvo ir yra amzina kankine, kuri vis tikejosi ir tebetiki ,kad tevas kada nors liausis gerti.Vaikysteje jo labai bijojau,nors jis nera pakeles rankos,tik grasindavo mamai, bet man uztekdavo tik isgirsti jo balsa ir visa nutirpdavau is baimes.Tai aisku,atsiliepe mano sveikatai,nuolatine baime nepraejo be pedsaku.Savigrauza,nepasitikejimas savimi,kompleksai su visu tuo,kovoju iki siol, net savo seima nemoku dziaugtis,vyra turiu be galo kantru,kuris supranta mane,daznai geriau nutyli,leidzia man issilieti...Bet vistiek, dziaugtis gyvenimu nemoku ir nezinau ar ismoksiu...
Lori
QUOTE(KaKavine_mergaite @ 2008 05 09, 19:18)
Isvaziuodama i Vilniu labai bijojau palikti mama viena su tevu
bet teko isvaziuot, ir pasidare lengviau...aisku buvo baisu, ir dabar dar karts nuo karto susimastau, bet kazkaip tikrai jauciuosi daug geriau gyvendama toli nuo ju...nors mastymui ir apskritai gyvenimo suvokimui tai labai pakenke..

labai susidomejau tuo SAV klubu..o kaip ten patekti?paprasciausiai pasiskambini ir eini?  g.gif
*



Mes su sese dviese pasikeisdamos namie ilgai gyvenom. Viena studijuoja, kita namie, paskui keitemes, veliau isvaziavau i Vilniu ir galiausiai sesuo patrauke mano pusen. Is tiesu lengviau pasidare. Neramu, bet nurimo siek tiek nervai ir nuolatine baime. Pas mus seimoje mama alkoholike. O tevas turintis asmenybiniu elgesio problemu - toks psichologinis teroristas-despotas, velgi pasireiskiancia del kazkokiu vidiniu nepilnavertiskumo kompleksu, kuriuos irodai tik per agresija silpnesniems, be proto pavydus. Manau, kad mama is baimes, depresijos ir palinko i priklausomybe. Visas gyvenimas namie - baime uz mama, ka padarys neprognozuojamas tevas pamates isgerusia, besielgiancia be nuovokos, skaiciuoji minutes kada jinai turi sugrysti is darbo, kad tik spetu padaryti vakarienes, kol tevas grys... ir t.t. . Nuolatiniai barniai, isslapstyti buteliai, visos zinomos vietos kur, kas ir kada. Namie - istisos nemigo savaites. Uzaugom su klaikiais kompleksais, nemokancios atsipalaiduoti ir dziaugtis gyvenimu.
Maneirgi domintu SAV grupes. Ko gero ryzciausi nueiti.
Svajone35
SAV zmoniu didziausia problema ta, kad jie nemoka dziaugtis gyvenimu ir nuolat yra isitempe, normalus gyvenimas jiems atrodo nenormalus ir jie nesamoningai isprovokuoja itampa savo gyvenime, nes tik taip moka gyventi, nuolat rupintis kazkuo kitu, bet ne savimi. Is tikruju reikia gyventi savo gyvenima, o ne tevu ir suejus pilnametystei atsiskirti nuo tevu, nes tevams nepadesi, jie pasirinko savo kelia, o SAV turi rinktis savo gyvenimo kelia, kad ir koks sunkus jis butu.
druskute
QUOTE
sugrizti.. (cia apie Kryziaus namus Guceviciaus skvere kalbu)
Papildyta:

Beje, o kur lankeisi?  ax.gif ir kiek mazdaug laiko?



Cia ir lankiau. Pirma karta patekau mazdaug pries 2.5 metus ir lankiau labai intensyviai - 2 kartus per savaite - mazdaug pusantru metu. Taip pat - lankiausi pas psichologe, kuri irgi yra Kryziaus namuose. Veliau vis reciau, paskui vel intensyviau, paskui beveik metus nelankiau, o dabar vel grizau.
Radau labai daug nauju zmoniu atejusiu. I grupe priima visus. Bet aisku, kaip kas jauciasi ten pakliuves, daug kas nuo paties zmogaus priklauso.
Daug kas meta po pirmo karto. Taciau grupeje apsilankyti reikia maziausiai 6 kartus - tada tik gali nuspresti tinka ji tau, ar ne. O ilgianiui - susibendrauja visi - ir seniokai, ir naujokai. Tiesiog atrandi tau artimu siela zmoniu, ir su jais po uzsiemimu dar gali pasikalbeti, pasidalinti, kas sunku. Ar kas dziugina.
Bet man asmeniskai - grupe labai labai padejo...
Tiems kas gyvena siuo metu su gerianciais zmonemis - galima lankyti ir kita grupe - AlAnon. Ji irgi veikia Kryziaus namuose tik kitomis dienomis.
KaKavine_mergaite
QUOTE(Lori @ 2008 05 10, 12:22)

Maneirgi domintu SAV grupes. Ko gero ryzciausi nueiti.
*



tai gal koperuojamės ir einam kartu? ax.gif
druskute
QUOTE(KaKavine_mergaite @ 2008 05 12, 16:47)
tai gal koperuojamės ir einam kartu?  ax.gif
*



Mane pirma karta i grupe irgi palydejo smile.gif
Mielai padaryciau ta pati. Ryt tik negalesiu eiti, bet jei isdrisite pradeti - tai reiketu pacioms atkakti i Kryziaus namus, pradzia 18 val. O stai panktadieni, 17.30 - mielai palydeciau smile.gif Jei turesit noro - parasykit AZ, susitarsim del susitikimo.
Lori
QUOTE(KaKavine_mergaite @ 2008 05 12, 16:47)
tai gal koperuojamės ir einam kartu?  ax.gif
*



Butu puiku. Tik as turiu 3,5 men dukryte. Man reiktu is anksto susiderinti su dukrytes teciu.
nanete
Norėčiau ir aš prisijungti ax.gif
kartais pakalbėdavom su mama, kad tėtis turi problemų (mama dėl to prieš kelis metus norėjo skirti, bet taip ir liko kartu...), bet vydavau visas mintis šalin. Bet perskaičius straipsnį apie SAV apsiblioviau blush2.gif keista, kad reikėjo tiek daug metu pripažinti tiesą... iš vaikystės prisimenu kaip dužo langas, tėtis suduoda mamai, riksmai. Bijodavau miegot, kad tėtis nenužudytu mamos doh.gif Tiesa, tai buvi nutikę tik tris kartus (taip agresyviai), nes šiaip viskas baigiasi tik ašarom ir kartais pasistumdymu. Po mokyklos išvažiavau į užsienį padirbėti ir vienintelis dalykas dėl kurio dvejojau važiuot ar ne, buvo baimė palikti mamą. Dabar grįžau studijuot, tėtis geria rečiau, bet jei anksčiau grasidavo tik mamai, tai dabar ir aš susilaukiu grasinimu. Ir reaguot pradėjau kitaip - pradedu taip drebėt, kad be raminamųjų negaliu sustoti.
Santykiai su draugu irgi paranojiški... Jaučiuosi tikrai priklausoma nuo jo doh.gif pavydžiu, reikalauju nuolatinio dėmesio, jei nusiperka alaus pradedu bliaut, kad nenoriu vyro alkoholiko doh.gif žodžiu, trūksta žodžių biggrin.gif

norėčiau su jumis susitikti ir kartu keliauti į SAV blush2.gif tik nžn ar su darbu išeis... unsure.gif
kada žadat susitikt?
Maidenana

Na, mano situacija kiek "padoresne", bes is esmes ta pati. Pas mus tik be mushtiniu. Irgi, geria tevas.

Na, o as. As pradejau vengti tevu dar 14 metu. Su "blogieciais" susideti man neleido... kazkas... nezinau, matyt, genai islindo (kaip nekeista, tevas is aristokratu). pinigu nuolat truko, bet ishsikovojau sau teise ir lesas i privacias anglu kalbos pamokas, i vairavimo pazymejima (16 metu) ir i sokiu lankyma. Tevams iki siol as reikalinga ju asmeniniams poreikiams patenkinti, kiek finansinems, tiek ir emocinems (na, zinot, toks klounas, privalantis pas juos atvykineti bet kokia savo laisva diena, apsakoti naujienas, parvezhti visokio skanaus, degtines tuo paciu, be abejo; linksminti juos pokalbiai ar tiesiog sedejimu ant sofos ne maziau kaip 4-5 valandas per 1 iseigine diena). Ishlaikau mociute. Tvarkau visus tevu popierinius reikalus. jau 3 metus draugauju su vaikinu, bet jie iki siol nezino. As turiu tevus, bet as jiems gera, tik jeigu turiu pinigu. Kitu atveju as esu "idiote, kretine, durna, joks vyras su manim nenori tureti reikalu, as visiska nemoksha". Stai tokie tevai.

kompleksu padejo atsikratyti drauges, draugas, psichonomike. pas tevus stengiuosi kuo maziau buti. jie pyksta del to ir parodo savo nepasitenkinima. bet jie jauciasi teius. Bet man jie iki vienos vietos. Dar ju tarpusavio santykiai yra apgailetini. jie gali pradeti rekti 2 valandas vienas ant kito del netinkamai iskeptos mesos... aj, man tai apgailetina visa tai atrodo..
Maidenana
QUOTE(Lori @ 2008 05 09, 11:00)
Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu.  verysad.gif Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas. Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.
*


grynai mano draugo zodziai apie mane. vienas prie vieno.
as neigiau, nesupratau kodel jis man taip sako..
o skaitau ir praktiskai zliumbiu nuo tiesos atradimo... esu grynas SAV..
nu ka gi, gerai tas, kad ishsiaiskinau kame mano bedos ir nenoras tureti savo seima.. nei modeli turiu, nei santykiu moku statyti...
Lori
QUOTE(Maidenana @ 2008 05 15, 15:20)
nei modeli turiu, nei santykiu moku statyti...
*



as irgi verkiu .... irgi nemoku ... o guli lovytej turtas 3,5men. uz kuria esu atsakinga ir kurios laime priklauso nuo mano mokejimo kurti seimos zidini, puoseleti meile ir santykius. Jos tetis dar kol kas cia ... fiziskai, nebe emociskai ... jei tik galeciau buti normali, dar grazinciau atgal .. nemoku .. bandau bet viskas tik blogyn ...
lengviau pasidare atradus foruma todel, kad maniau, jog esu viena tokia del kazkokiu priezasciu nenormali, nesugebanti, neturinti savyje elementariu kitiems zmonems dalyku, o pasirodo viskam yra priezastys ir atsakymai...
Le soleil

Lori,pasistenk nesugriauti santykiu,saugok juos kiek imanoma,jei jauti kad nesutarimu priezastis -tavo nemokejimas adekvaciai reaguoti i situacija, kantrybes stoka,kategoriskumas.Ypac dabar ,kai po gimdymo praejo vos keli menesiai,kai namuose tikras STEBUKLAS,pabandyk susivaldyti,paziureti i vyra,(jei jis tikrai vertas to),kitomis akimis,suprask kad ir jam nelengva salia taves..
ruda lape
Turiu ir aš šitą problemą. Tik mano mama geria verysad.gif
Gal kas žinot ar yra Kaune ir kur renkasi SAV grupė??
nanete
Sveikos merginos mirksiukas.gif
noriu palinkėti visoms stiprybės 4u.gif
ir geros rytdienos hi.gif
Maidenana
QUOTE
Hmm. na mano situacija panasi - irgi tvarkau ju reikalus. Tik ne visus - nes apie dauguma mama nepasako, o kai pasako - buna per velu (pvz pasiema kredita ar pasirase kokia nors sutarti ir pasirodo neturi is ko susimoketi).
Tik manes ten, namuose niekas nelaukia..

manes laukia, kad ishnaudoti..
As nebepakeliau ju elgesio ir ishvaziavau budama 21. grizau 27. per ta laika atvaziuodavau ishlaikyti sesijas. Aukstasis man buvo ne motais, uzhteko aukstesniojo su gana gerais pazymiais. Mano tevu zodziai: "tu mums prizadek, kad del musu, esant musu dideliam norui, igysi aukstaji ishsilavinima". Vien del sio prasymo as nedarysiu nieko.
Manishkiai tik visko bijo... ir mane tempia i savo pelke..
As nenoriu nei vaziuoti pas juos - bet jie reikalauja sau demesio, kad su jais trankiciausi po buta (nes iseiti nera noro), jie vegetuoja ant sopkutes ir yra pykti ant visko, jie isitikine, kad pasaulis sukurtas tik tam, kad juos iskaudinti ir atimti ju pinigus.
Uzhknysa jie mane.
Po apsilankmo pas juos as esu ishsunkta, prislegta. O jei nevaziuoju - linksma, gyva.. Imanoma susikalbeti su manim/..
Papildyta:
QUOTE(Lori @ 2008 05 15, 19:54)
as irgi verkiu .... irgi nemoku ... o guli lovytej turtas 3,5men. uz kuria esu atsakinga ir kurios laime priklauso nuo mano mokejimo kurti seimos zidini, puoseleti meile ir santykius. Jos tetis dar kol kas cia ... fiziskai, nebe emociskai ... jei tik galeciau buti normali, dar grazinciau atgal .. nemoku .. bandau bet viskas tik blogyn ...
lengviau pasidare atradus foruma todel, kad maniau, jog esu viena tokia del kazkokiu priezasciu nenormali, nesugebanti, neturinti savyje elementariu kitiems zmonems dalyku, o pasirodo viskam yra priezastys ir atsakymai...
*


Lori... Kad tu zinotum... Del to, kad mane auklejo savo poreikiams patenkinti, net pastojant nelaiku - nesugebejau pasigimdyti... nes "nelaiku", o norejau ziauriai... vel tai buvo kazkieno noras..
Zinok, vakar draugas pasake 'gaila, kad nevaziavom kartu ten ir ten" - zinai ka as jam atsakiau? "baik meluoti, tau be manes gerai"... - ir atsipeikejau. juk gadinu viska savo rankomis. juk turiu tiketi, kad mane myli.. bet kodel netikiu? ir kaip perzengti? jis labai isizeide. tegul ir 10 minuciu truko tas "gincas", bet tai 10 minuciu ishleistu vejams ir priedo dar kiek neigiamu emociju. o juk galejau buti 10 minuciu laiminga, zinodama, kad jam manes truksta... reikia pradeti tiketi, bent jau mylimu zmogum... bet kaip...
nanete
Žinot mergainos, siūlau pasiskaityti temą apie konstruktyvų mąstymą. Gal ir ne viskas bus priimtina, bet kai kuriom gal ir padės. Man pvz padeda ax.gif
sėkmės 4u.gif
Lori
Buvau siandien nusprendusi nueiti i ta grupe, kuri renkasi Kryziaus namuose. Bet samoningai tampiau, o kai nuejau buvo jau viskas pasibaige. Kazkaip nedrasu... vis galvojau.. o ka as ten kalbesiu, kas nuo to pasikeis??... ar isvis gali kas pasikeisti?..
Papildyta:
QUOTE(Maidenana @ 2008 05 16, 11:14)
Zinok, vakar draugas pasake 'gaila, kad nevaziavom kartu ten ir ten" - zinai ka as jam atsakiau? "baik meluoti, tau be manes gerai"...  - ir atsipeikejau. juk gadinu viska savo rankomis. juk turiu tiketi, kad mane myli.. bet kodel netikiu? ir kaip perzengti? jis labai isizeide. tegul ir 10 minuciu truko tas "gincas", bet tai 10 minuciu
*



ir tos minutes vis ilgeja ir ilgeja, pasimokyt is klaidu neiseina, kaip kokia apsesta velnio ... blokuoju viska, nepasitikiu nei savim, nei juo visiskai ... tokia klampyne. verysad.gif
druskute
QUOTE(Lori @ 2008 05 16, 22:13)
.. o ka as ten kalbesiu, kas nuo to pasikeis??... ar isvis gali kas pasikeisti?..
*



Matai, ten kalbeti nera butina... Uztenka kartais pakalusyti - isgirsti, kad ne viena tokia esi. Isgirsti, kaip kiti tvarkosi su analogiskomis problemomis... Ir tada tarsi pradeda kazkas vykti viduje, atliepia... Isdristi kalbeti...
Kai kam net po pusantru metu atrodo, kad niekas jo gyvenime nesikeicia, taciau dar ilgiau palankius grupe - taip jau nekalba.
Ir pati matau, kaip zmones keiciasi - ju elgesys, mastymas, jau nekalbant apie savo asmenine patirti. Zodziu, isdrisk, o po to - prisiversk ateiti i 6 susirinkimus, ir tik tada kazka spresk. mirksiukas.gif
Elldija
Paskaičiau Jūsų temą, ačiū dievui mano tėvai tikrai šaunus ir su tokiomis problemomis aš nesusidūriau, bet pagalvojau, kad apie Jūsų problemas ir išgyvenimus BŪTINAI reikėtų paskaityti kai kurioms mamoms. Mamoms, kurios vis dejuoja, kad vyras geria ir gera, bet ir toliau abejoja skirtis su geriančiu vyru ar gyventi, gal, net kaip pačios teigia, gyventi, kad vaikas turėtų tėtį doh.gif

O Jums sekmės 4u.gif
Svajone35
Noreciau paklausti SAV, koks jusu santykis su alkocholiu ir kaip reaguojate, kai tarkim jusu vyras isgeria.
rutelyte
net ir iš geriausių šeimų žmonės atsineša krūvą kompleksų, svarbiausia, ka tu nori kažką daryti, ir tai nepasikeis labai greitai,tačiau palaipsniui, irjei tavo tėvų šeima buvo nekokia, dar nereiškia kad būtinai ir tavo tokia bus, tik tu kuri savo gyvenima, tu sprendi kaip bendrauji su aplinkiniais, tyčia eik i tokias vietas kur žmonės bendrauja kitaip ir mokykis iš jų 4u.gif
Lori
QUOTE(rutelyte @ 2008 05 18, 12:47)
net ir iš geriausių šeimų žmonės atsineša krūvą kompleksų, svarbiausia, ka tu nori kažką daryti, ir tai nepasikeis labai greitai,tačiau palaipsniui, irjei tavo tėvų šeima buvo nekokia, dar nereiškia kad būtinai ir tavo tokia bus,
*



Visai sutinku. Visada rasi ka apkaltinti. As sau kazkokiu pateisinimu neieskau. Bet is esmes nezinau modeliu, kaip kurti vienus ar kitus dalykus. Ir dar tas menkavertiskumo jausmas. Vienas dalykas, kaip jis buna igytas - tarkim mokykloje, gal veliau del tam tikru situaciju, o mano nuo gimimo kaltas galvon, kad visada esi blogesne uz kitus. Jis pasireiskia nekontroliuojamai.
Is tiesu, tai mano seimoje alkoholizma issauke mamos nepavyke santykiai tu tevu. Tevas visus mus menkino ir kitaip zemino, mama to pasekoje "atsipalaiduodavo", mes drebedavom nulatinej baimej, itampoj - ka tai issauks. Viskas ratu.
Reikia labai daug su savimi dirbti.
Papildyta:
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 18, 11:51)
Noreciau paklausti SAV, koks jusu santykis su alkocholiu ir kaip reaguojate, kai tarkim jusu vyras isgeria.
*


As neturiu jokiu problemu. O mano draugas geria irgi tik labai saikingai. Paranojos del to neturiu. console.gif
san francisko
sveikos... apsiverkiau skaitydama jusu istorijas... viska teko paciai patirti.. baime, drebejima, nuolatinius zeminimus, nesaugumo jausma lydinti nuo pacios vaikystes... budavo, po mokyklos bijai namo grizti - nezinai kas sikart uzklius - ne taip sedi, ne taip ziuri, ne taip kvepuoji... ir keisciausia, alkoholio nebuvo visai. bet viso kito - sociai - izeidinejimu, smurto, mustyniu, luztanciu daiktu, melyniu po akimis.... verkimo per nakti....
nezinau kaip is to issivaduoti.. sublimuoju viska darbu ir karjera... bet jauciuosi.. potraumine asmenybe... nemoku palaikyti normaliu rysiu.. tam neuztenka NORETI ar NUSITEIKTI - ta reikia MOKETI, kaip kad mokama vaziuoti dviraciu.. belieka laukti zmogaus, kuris sutiks ir pamils mane su visom traumom (???)
kitas dalykas, kuris labai baisus - begimas nuo seimos.. kasdien, kas savaite esi priverstas atstumti savo tevus. tevus kurie suteike tau gyvybe ir sugriove tau gyvenima.. begi nuo ju, kad isvengtum skausmo.. bet kaskart jautiesi, lyg juos - simboliskai - nuzudytum... tai bjaurus jausmas..
blyn.. matau cia diskusija jau keliu menesiu senumo...
tikiuosi ja atgaivinti... taip butu gerai.. jaustis "ne vienai"
aube
QUOTE(rosa86 @ 2008 04 07, 20:54)
Jau penki metai po mokyklos baigimo stengiuosi kapanotis. Sekasi gana neblogai, bet bunadu dienu.Praeities patirtis manes nepalieka. Labai sunku, o gal ir neimanoma pamirsti to ka patyrei. O sunkiausia yra pradeti gyventi savo gyvenima, kai net neturi normalios seimos modelio.Nezinau kaip kitos, bet as iki siol nepasitikiu nei savimi, nei zmonemis.
*


Labai pazistamas jausmas. Bega metai, o as vis dar nesijauciu issikapanojusi. Nesijauciu pasiruosi sukurti seima i kuria neatsinesciau savo seimoje sukaupto emocinio "bagazo". Su laiku prisiminimai bles, bet reakcijos i tai, kas atsitinka gyvenime liks tokios pacios - as vis dar jauciuosi kalta del visu pasaulio nelaimiu. Pabaigiau mokslus, turiu gera darba, draugus. Bet yra kertele, kuria negaliu dalintis - to pragaro nepraejes zmogus sunkiai gali suprasti kas ir kaip.
QUOTE(Lori @ 2008 05 09, 12:00)
As esu SAV. Tu paminejai kol kas neturi seimos. Bet, neissprendus, nesuvokus savo asmenybes problemu, ja sukurti yra labai sunku. Salia esantiems zmonems labai sunku istverti...
Jau eile metu negyvenu su tevais, pagaliau sutikau vyra, kuri pamilau, kuris norejo buti su manimi visa gyvenima, kuris irgi ieskojo meiles kaip as ..tik... Jis manes tokios neatlaike, uzkoriau ant jo visas savo problemas, nepasitikejima, nepilnavertiskuma, pasidariau nuo jo priklausoma, paranojiskai reikalaudavau sau demesio, idiotiskose situacijose... ir kas svarbiausia NETIKEJAU juo. Atrode, kad bet ka jis sako - netiesa. "Tu grazi - meluoja, as tave myliu - meluoja, Tu man reikalinga - meluoja.... " Atgal jam mesdavau tas pacias milijonines frazes tau manes nereikia, nemyli, ir bla bla... nuolatinis kontroliavimas...  schmoll.gif
Pasiekiau savo elgesiu tuo, kad visi jo jausmai isbleso. Atsalo, neliko nei emocinio, nei fizinio rysio, pasidare labai piktas.
O mes turim dukryte kuria labai abu mylim. Ir zinau, kad galejau tikrai tureti normalia seima. Buti laiminga. Buti mylima. Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu.  verysad.gif Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas.
Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.
*


As neturiu vaiku. Bet su vyrais atsiradusiais mano gyvenime elgiuosi labai panasiai. Ir istorijos finalas buna toks pat. Paskutini issiskyrima isgyvenu labai skaudziai, bet bandau save itikinti, kad tai i gera - jeigu as dar nepasveikau, negaliu uzkrauti savo skausmo kitam zmogui salia. Specialistai nera panaceja. Su jais turejau pakankamai daug reikalu. Pora pasitaike tikrai geri.
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 10, 20:12)
SAV zmoniu didziausia problema ta, kad jie nemoka dziaugtis gyvenimu ir nuolat yra isitempe, normalus gyvenimas jiems atrodo nenormalus ir jie nesamoningai isprovokuoja itampa savo gyvenime, nes tik taip moka gyventi, nuolat rupintis kazkuo kitu, bet ne savimi. Is tikruju reikia gyventi savo gyvenima, o ne tevu ir suejus pilnametystei atsiskirti nuo tevu, nes tevams nepadesi, jie pasirinko savo kelia, o SAV turi rinktis savo gyvenimo kelia, kad ir koks sunkus jis butu.
*


Pries metus lioviausi rupintis tevais ir ju problemomis. Po poros menesiu susiradau gerokai rimtesniu problemu turincia mergina - turbut poreikis rupintis jau iauges i krauja. Zinau, kad negalesiu palikti ja viena. Zinau, kad manes tyliai nekencia, nes nors esame bendraamzes, as sveika, o ji serga. Jei galeciau, susikeisciau vietomis - nes tikrai nemyliu gyvenimo taip stipriai ir tikrai nekovociau su tokiu atkaklumu kaip ji, kad isgyvenciau dar viena diena.
QUOTE(Maidenana @ 2008 05 15, 16:20)
grynai mano draugo zodziai apie mane. vienas prie vieno.
as neigiau, nesupratau kodel jis man taip sako..
o skaitau ir praktiskai zliumbiu nuo tiesos atradimo... esu grynas SAV..
nu ka gi, gerai tas, kad ishsiaiskinau kame mano bedos ir nenoras tureti savo seima.. nei modeli turiu, nei santykiu moku statyti...
*


as ilgai nesupratau, kodel esu kitokia nei visi. Kol nepakliuvo i rankas amerikieciu autoriaus knyga apie SAV. Padariau kvailiausia dalyka, koki tik galejau padaryti - daviau ja perskaityti paciam brangiausiam zmogui gyvenime tuo metu. Ir aisku, jis is mano gyvenimo dingo viesulo greiciu. Nepykau ir nekaltinau, tik geriau pradejau suprasti savo poelgius ir elgesio motyvus. Verkiau skaitydama ta knyga. Verkiau likusi viena. Bet dabar zinau, kad jis buvo teisus nusprendes netureti nieko bendro su mano vidiniu problemu nasta. Sunkiausia buvo pradzioje, kai viskas atrode nebepakeliama ir nebenorejau gyventi. Kai atsiranda aiskumas kas ir kaip, labai palengveja.
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 18, 12:51)
Noreciau paklausti SAV, koks jusu santykis su alkocholiu ir kaip reaguojate, kai tarkim jusu vyras isgeria.
*


Reaguodavau skausmingai, daug metu visiskai negeriau pati. Tik, kai isitikinau, kad aplinkiniai laiko nenormalia, pradejau ivairiomis progomis isgerti taure vyno ar taurele stipresnio gerimo. I gerima ziuriu neigiamai. Pati negaleciau prisigerti uz jokius pinigus, taciau kiti gerti gali.
QUOTE(san francisko @ 2008 08 01, 20:12)
sveikos...  apsiverkiau skaitydama jusu istorijas... viska teko paciai patirti.. baime, drebejima, nuolatinius zeminimus, nesaugumo jausma lydinti nuo pacios vaikystes... budavo, po mokyklos bijai namo grizti - nezinai kas sikart uzklius - ne taip sedi, ne taip ziuri, ne taip kvepuoji... ir keisciausia, alkoholio nebuvo visai. bet viso kito - sociai - izeidinejimu, smurto, mustyniu, luztanciu daiktu, melyniu po akimis.... verkimo per nakti....
nezinau kaip is to issivaduoti.. sublimuoju viska darbu ir karjera... bet jauciuosi.. potraumine asmenybe... nemoku palaikyti normaliu rysiu.. tam neuztenka NORETI ar NUSITEIKTI - ta reikia MOKETI, kaip kad mokama vaziuoti dviraciu.. belieka laukti zmogaus, kuris sutiks ir pamils mane su visom traumom (???)
kitas dalykas, kuris labai baisus - begimas nuo seimos.. kasdien, kas savaite esi priverstas atstumti savo tevus. tevus kurie suteike tau gyvybe ir sugriove tau gyvenima.. begi nuo ju, kad isvengtum skausmo.. bet kaskart jautiesi, lyg juos - simboliskai - nuzudytum... tai bjaurus jausmas..
blyn.. matau cia diskusija jau keliu menesiu senumo...
tikiuosi ja atgaivinti... taip butu gerai.. jaustis "ne vienai"
*


as turejau visa sita, plius gerima. Ismokau paslepti nemigos ratilus paakiuose, paranojiskai nepasitiketi zmonemis, nes negalejau tiketi man artimiausiais zmonemis - seima.
Vos pradejus dirbti, seima pareikalavo savo dalies. Nors tuo metu gyvenau ir mokiausi kitame mieste. Siuo metu ismokau apsiriboti smulkmenomis lauktuvems. Na nevirsijanciomis 100 Lt. Nebeapmoku tukstantiniu skolu uz telefona ar komunalines pamaciusi asaras. Kai pagalvoju, darosi pikta, kad maniskiai paeme taip taupytas stipendijas uz pirmus dvejus metus universitete skoloms padengti ir net aciu nepasake. O man teko likti dirbti Lietuvoje, nes be tu santaupu nei i JAV, nei i Britanija nebeturejau uz ka isvaziuoti per vasara padirbeti. Nebereaguoju i kaskart susitikus issakomus priekaistus, jog esu amzinai skolinga ir nedekinga.
Lankau retai, nors labai myliu ir pasiilgstu - matyt savo kraujo sauksmas vis tiek stiprus.
Athena
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 18, 11:51)
Noreciau paklausti SAV, koks jusu santykis su alkocholiu ir kaip reaguojate, kai tarkim jusu vyras isgeria.
*



Aš specialiai rinkausi vyrą abstinentą ir pati negeriu, stengiuosi nedalyvauti susiėjimuose, kur galimas kažkieno nusigėrimas, kartais išgeriu taurę vyno draugių ratelyje labai didelėm progom, bet esu prieš bereikalingą alkoholio vartojimą. Manau, kad skirtumo nebūtų, jeigu visos kartu išgertume sulčių.

Girtų žmonių bijau. Ta prasme ne lengvai išgėrusių, o jau svirduliuojančių, nes nežinau, ko galima iš jų tikėtis.

Kompleksų turiu, bet stengiuosi išsilaižyti žaizdas ir pamiršti. Mokausi naujų elgesio ir mąstymo modelių vyro giminėje.

Autorė minėjo, kad vis galvoja, kaip padėti mamai. Mama privalo padėti sau ir tavęs ji nturėtų labai dominti. Tu tik galėtum padėti, jeigu ji pradėtų realiai kažką daryti išsivadavimo link. O aš va turiu 6 metų sesę ir karts nuo karto užgraužia sąžinė, kad ji ten pragare gyvena, o aš toli ir savimi rūpinuosi.
Papildyta:
QUOTE(san francisko @ 2008 08 01, 19:12)
belieka laukti zmogaus, kuris sutiks ir pamils mane su visom traumom (???)
*



Tikėk, kad esi to verta, ir atsiras wub.gif
Papildyta:
QUOTE(toxkristux @ 2008 08 02, 14:37)
Lankau retai, nors labai myliu ir pasiilgstu - matyt savo kraujo sauksmas vis tiek stiprus.
*



O aš visai nepasiilgstu schmoll.gif Nebūtų sesės, nutrukčiau visus ryšius.
Delfanija
Mano tėvas alkoholikas. Didžiausia mano problema kaip išeiti iš šitų namų. Tiesiog mes turim viską. Daug nekilnojamojo turto, pinigų niekada netrūksta niekam, trūksta ramybės. Trūksta normalaus bendravimo. Manęs tėvas kitaip nei kale niekad nevadina. Man sekasi gerai, nėra problemų karjeroje moksle etc, bet.. Kompeksų turiu tikrai daug ir... Mano sveikata kasdien vis labiau genda nuo tokio gyvenimo būdo kai niekada negaliu pailsėt namuose.. Pastoviai jaučiu tik neapykantą. Aš šituose namuose neesu reikalinga niekam ko gero. Motina myli tėvą, jiems viskas normaliai, jei nieko nenori keist. Ir... Vienintelė problema kad kol kas negaliu palikt namų.
Athena
QUOTE
Žinok, kasdien girdint kalbas, kad esi nevykėlė, su laiku gali imti manyti, kad ir iš tikro tokia esi. Daugumos mūsų manau patirtis rodo, kad kuo greičiau nutraukti kontaktus su  paniekos šaltiniu būtų geriausia ir sveikiausia tau...
Tvirtybės!  Jeigu ką, rašyk čia, palaikymo komanda atsiras wink.gif 4u.gif


drinks_cheers.gif Aš patikėjau ir labai sunku tuo nebetikėt schmoll.gif Bet dabar manęs niekas nebeniekina ir nekaltina nebūtais dalykais, tai bandau atsistatyt pasitikėjimą savimi.
san francisko
aciu visoms.. Aciu ToxKristux.. Aciu Sufi...
to Delfanija - taip, suprantu kaip sunku iseiti is turtingu namu.. siuo atveju turtas anaiptol ne privalumas, o didele didele kliutis.. pririsa ir stabdo ziauriai.. kaip iseit is tevu tau duoto atskirto buto, kai esi tik 21 m studente..? kur iseit...? i bendrabuti su ziurkem? o gal eit i Maxima kasininke dirbt ir nuomotis kambareli..?
Delfanija, parasysiu tau grizusi is atostogu...
Knygos - Lewis Judith Herman "Trauma ir isgijimas" - superine
T.Guernard "Stipriau uz neapyklanta" - dar neskaiciau...

aciu visoms, kad esat, kad issipasakojat....
tai suteikia visam skausmui kitokia prasme....

vyssnia
Sveikos, net šiurpas nukrėtė paskaičius aš gi irgi SAV, bet jau senai tas užsimiršo, tėvai ačiū dievui išsiskyrė o mum su mama daug laiko reikėjo atsitiest, praėjo jau apie 10 metų mama tik dabar jau galiu drasiai sakyt atsigavo ir susitvarkė savo mąstymą, kuris buvo prikimštas nepilnavertiškumo jausmo, nepasitikėjimo savimi, baimės ir viso kito..., pas mane paaugliškoj galvelėj tada buvo visko iš nervų daktarės kabineto neišeidavau, visokių ligų turėjau. Šiandien nebejaučiu net jokio pykčio tėčiui, aš jam atleidau, gyvenimas už visą tai atlygino jam su kaupu, gyvena visiškai vienas, nelabai kas su juo bendrauja, ašaroja kiekviena kart kai kalbam telefonu, matomės retokai. aš sukūriau savo šeimą, bet kaip čia kažkas minėjo nepasitikėjimas vyru buvo didžiulis ir aš viską gadinau kaip tik bemokėjau nors tada to nesupratau. na ir ką, gyvenimas mane pamokė, apie ką galvojau per dienas tą ir gavau, santykiai visiškai atšalo ir galiausiai mane paliko tada jau turėjom sūnų. Va tada mano gyvenime ivyko stebuklas kitaip viso šito nepavadinsi, aš pirmas dienas po išsiskyrimo sutikau vieną labai gerą pažystamą ji yra vyresnė ir tiesiog nuostabus žmogus, aš aišku išsipasakojau kas dedas pas mane ji išklausė paguodė ir dar davė vieną knygą paskaityt, sake ka tik persekaitė ir labai pakeitė jos mąstymą nu žodžiu thumbup.gif ta knyga. tai buvo A.Svijasas "Kaip išvalyti savo karmos ąsotį". ir ką jūs manot man viskas atsivėrė kitu kampu, viską supratau kodėl man taip atsitiko, net į tėvų situaciją pažvelgiau kitu kampu, kad ir kaip bebūtų mum mamų gynėjom sunku pripažint, nuo mamų irgi labai daug kas priklauso.
Aš vaikščiojau nušvitus visa dėkojau dievui kad man taip atsitiko ir kad laiku supratau kaip griaunu sau gyvenimą, vyras atvažiuodavo pas vaiką ir nebesuprasdavo kas su manim daros, aš beje jo atsiprašiau už viską, už nepasitikėjimą be pagrindo, už besaikę kontrolę, už nedavimą jam pasirinkimo, laisvės, tada jau skaičiau tas knygas vieną po kitos, kol susiformavo visiškai kitas požiūris į gyvenimą. su vyru susitaikėm po 2mėn. dabar mes pati laimingiausia šeima, turim dar dukrytę biggrin.gif , problemų kaip ir nebebūna, o jei kas ir neaišku esam susitarę kad iš karto kalbames ir aiškinames.
Jūs neįsivaizduojat kaip aš jus suprantu ir kaip norėčiau jum padėt, patikėkit JŪS GALIT tiek su savim padaryt kad net neisivaizduojat viskas priklauso tik nuo jūsų PATIKĖKIT MANIM
Smilla
QUOTE(Lori @ 2008 05 09, 10:00)
As esu SAV. Tu paminejai kol kas neturi seimos. Bet, neissprendus, nesuvokus savo asmenybes problemu, ja sukurti yra labai sunku. Salia esantiems zmonems labai sunku istverti...
Jau eile metu negyvenu su tevais, pagaliau sutikau vyra, kuri pamilau, kuris norejo buti su manimi visa gyvenima, kuris irgi ieskojo meiles kaip as ..tik... Jis manes tokios neatlaike, uzkoriau ant jo visas savo problemas, nepasitikejima, nepilnavertiskuma, pasidariau nuo jo priklausoma, paranojiskai reikalaudavau sau demesio, idiotiskose situacijose... ir kas svarbiausia NETIKEJAU juo. Atrode, kad bet ka jis sako - netiesa. "Tu grazi - meluoja, as tave myliu - meluoja, Tu man reikalinga - meluoja.... " Atgal jam mesdavau tas pacias milijonines frazes tau manes nereikia, nemyli, ir bla bla... nuolatinis kontroliavimas...  schmoll.gif
*



kaip viskas pazistama... tarsi apie mane kalbetum ax.gif ax.gif
iki siol saves nesupratau, nesiejau sito su SAV. O pasirodo va is kur saknys... MAno Amzina Atilsi tevas alkoholikas (beje, mirtis susijusi su alkoholiu), brolis alkoholikas...

Ir dar toms, kurios nedrista eiti i savigalbos grupes.. Butinai nueikite. MAn neteko buti SAV grupeje, bet teko lankyti grupe zmoniu, kuriu artimieji yra narkomanai. Mano ex vyras ir vaiko tevas yra narkomanas. Ilgai kankinomes kartu, bandziau jam padeti, buvau koopriklausoma... bet man tik ta grupe padejo. Ten geriausiai suprato. NE drauges, kurios palaike visaip, bet jos iki tiek negalejo suprasti... Ten issikalbejau, ten sustiprejau, ir susideliojau viska...ir atsiribojau nuo ex, ji palikau. Dabar dziaugiuosi, kad nuejau i savigalbos grupe.

Sitoje temoje radau keleta knygu sia tema, gal dar kas nors ka nors parekomenduosit?..

LAikykites visos ir visi SAV. MEs juk galime su tuo susitvarkyti, ar ne? 4u.gif
*Rykliukė*
blink.gif blink.gif blink.gif Net nezinojau apie toki dalyka! Maciau sita tema laikas nuo laiko, bet vis galvojau- nea, cia ne apie mane. Taciau siandien nusprendziau uzskukti ir perskaityti temos autores ideta nuoroda. Net nusciuvau blink.gif Nugis tikrai esu SAV, nors iki siol neigiu viso to buvima... Dabar paaiskeji daugelis dalyku. Tik dabar pradedu ieskoti pozityvaus mastymo, keitimosi, pasitikejimo kitais zmonemis (kai pdaugelis raso, nelabai tikiu savo vyru, viskas ka jis sako, atrodo meluoja, kad bele kada galiu likti viena, kad negalima zmogumi iki galo pasitiketi, nes apgaus, isduos, apvils ir t.t.)...
*Rykliukė*
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 10, 19:12)
SAV zmoniu didziausia problema ta, kad jie nemoka dziaugtis gyvenimu ir nuolat yra isitempe, normalus gyvenimas jiems atrodo nenormalus ir jie nesamoningai isprovokuoja itampa savo gyvenime, nes tik taip moka gyventi, nuolat rupintis kazkuo kitu, bet ne savimi.
*


blink.gif Ir vel tiesa... Rupestis, kaip ispresti kitu problemas nustumia uzmarstin apie problemas kurias turiu spresti pati... blush2.gif

QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 18, 11:51)
Noreciau paklausti SAV, koks jusu santykis su alkocholiu ir kaip reaguojate, kai tarkim jusu vyras isgeria.
*


Reaguoju normaliai, jei tai ne kasdienis uzsiemimas. Alaus butelis karta per savaite, man nera baisuma. Bet va nusigerinejimas, prisegerus prisidirbimas, tai man absoliuciai nepriimtina. Atstumia mane prisigere zmones, nors paradoksas- as kazkuom juos matyt traukiu doh.gif Kazkodel net nepazystami girti zmones jaucia pareiga mane uzkalbinti. Gal man ant kaktos parasyta kazkas? mastau.gif
laumupė
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 18, 12:51)
Noreciau paklausti SAV, koks jusu santykis su alkocholiu ir kaip reaguojate, kai tarkim jusu vyras isgeria.
*



Esu alkocholiko dukra. Pirmą vyrą pasirinkau visiškai negeriantį, netgi alaus, ir meilės ten yptingos nejaučiau, svarbu buvo, kad negeria. Deja bėgau nuo vilko, užbėgau ant meškos. Pasirodė babnikas nepataisomas. Dabar jau keli metai gyvenu su kitu, kuris retkarčiais mėgsta atsigerti alaus. Visais klausimais sutariam, problemų didelių neturime, bet, kai tik pamatau alaus butelį jo rankose, man sukila panika. Mano tėvas praktiškai jau nuo vieno alaus butelio pasigerdavo, greičiausiai jau ten pas jį pats kraujas su laipsniais buvo, kad tik tiek tereikėdavo. Užvakar vyras grįžo padauginęs, kolegos išleistuvės į šeimyninį gyvenimą ašventė. Vos pastovėjo ant kojų. Man pasidarė baisu, man girtas žmogus kelia baimę, kaip neprognozuojamas. Nesu patyrus iš jo pusės smurto, bet visvien Išėjau miegoti į kitą kambarį. Antrą naktį jau miegame atskirai. Ir kas keisčiausia nejaučiu jokio pykčio jam, tiesiog jaučiu tokį pasibjaurėjimą, man šlykštu, nenoriu nei aiškintis, nei bartis, nenoriu net žiūrėti į jo pusę. Tai jau antras jo toks žygdarbis šį mėnesį, kitas pasakytų, o kas čia tokio, juk dauguma vyrų taip daro, juk nemuša, pinigus parneša. Nežinau kaip bus toliau, mane persekioja girto tėvo siautėjimo vazdiniai, tas baimės jausmas, kai iš durų atidarymo ir žigsnių supranti kokios būsenos grįžo tėvas ir žinai, kad dabar prasidės "cirkai", noriu tai pamiršti, ištrinti, o tokie dabartinio vyro poelgiai tik ištraukia visą tą mėšlą iš atminties, kuriuos bandau nugrūsti kuo giliau jau daug metų. Va taip ir reaguoju, negaliu ramiai žiūrėti į apgirtusį vyrą, jaučiu begalinį pasišlykštėjimą, jis man jau darosi nepatrauklus kaip vyras. Norėjau nufilmuoti ir parodyti jam kitą dieną, kaip jis šlytynėja, bet kažko rankos nepakilo. Velniop jį verysad.gif

O mano santykis su alkocholiu toks, kad tik būdama 33 metų supratau kaip veikia alkcholis. Iki tol man jis buvo didžiausias blogis, tokia lengva fobija turėjau, dabar jau paragauju ir brendžio, ir balto vyno, tik degtinės negaliu net kvapo pernešti.
Delfanija
san francisko, tiesiog aš suprantu kad forsuodama išeit iš savo tėvų namų susigadinsiu ateitį, nes tiek mano tiek mano Myliaus mokslai nukentės nes teks dirbt, o netgi dirbant nežinia ar mano studijas sugebėtumėm apmokėt. Aš darau viską kad kuo mažiau laiko būt namuose. Mokslo metais dirbsiu per du darbus ir studijuosiu biggrin.gif

Turiu daug kompleksų ir bendravimo barjerų, kuo toliau tuo uždaresnė tampu. Tėvas daveda mane iki isterijų kad tik sėdžiu kampe, verkiu ir drebu. Nuo tokių nervinių sprogimų pareina sveikata. ir.. labai bijau. Žiauriai bijau ateities, bijau netapt dar nenormalesnė.
Athena
QUOTE(vyssnia @ 2008 08 14, 09:19)
*



Labai graži istorija wub.gif thumbup.gif
Le soleil
Kur būtų galima rasti tą knygą, ar seniai ją pirkai vyssnia?
vyssnia
QUOTE(sartrajana @ 2008 08 14, 15:11)
Kur būtų galima rasti tą knygą, ar seniai ją pirkai vyssnia?
*


Knigynuose bent jau didesniuose tikrai rasit yra ir daugiau sio rasytojo knygu, as nesenai nusipirkau sau nes tada man paskolino.
Sėkmytės patikėkit jūs galit pakeist savo gyvenima, o paskui ir mamom padėt atsitiest smile.gif
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2014 Invision Power Services, Inc.